Latvijos vėliava
Latvijos vėliava – istorija ir raida
Latvijos vėliava – Latvijos raudona ir balta vėliava laikoma viena seniausių vėliavų pasaulyje, kuri iki šiol naudojama pagal senovės kronikose aprašytas spalvas.
Heraldikoje raudona reiškia drąsą, kovą, didvyriškumą, o balta – kilnumą, atvirumą. Tačiau raudona ir balta spalvos kilo ne iš klasikinio heraldikos supratimo. Latvijos vėliavos spalvų kilmė aiškinama liaudies pasakomis, kuriomis kiekvienas pasirenkame tikėti ar ne.
Legendos apie raudonus Latvijos vėliavos kraštus siejasi su krauju. 1936. 2012 metais „Grāmatu Draugs“ išleistoje mokslo populiarinimo monografijoje „Latvijos vėliavos istorija“ galima rasti dvi populiariausias legendas:
Pirmasis posakis skamba: „Estai apgulė Latvijos pilį. Pilies gyventojai badauja jau kelias savaites. Belieka arba pasiduoti, arba prasiveržti pro priešo gretas. Senas medkirtys pasisiūlė pulti priešą po bendros maldos. Aukojimo ritualo metu buvo nužudytas avinas. Maldos ir aukos metu medkirtys nusivilko baltus marškinius ir pamerkė juos į avino kraują. Vieta audeklo viduryje, kuri panardinimo metu buvo laikoma rankoje, liko balta. Jie pritvirtino šį raudoną ir baltą audinį prie kortelės ir pradėjo puolimą. Ir sugebėjo išvyti priešą. Nuo tada Latvijos kariai vis dažniau pradėjo naudoti šią vėliavą“.
Antroji legenda – apie laikus, kai latvių gentys kovojo už laisvę su riteriais: „Tam tikrame mūšyje latviai atėmė iš priešo baltą vėliavą. Tačiau tame mūšyje buvo sužeistas latvių vadas. Jis buvo paguldytas ant stulpo. balta vėliava.Vadovas sušaukė visus karius ir pažadėjo,kad jie visi kovos,kol gimtoji žemė bus laisva.Kai visi prisiekė,vadovas mirė.Vėliava tapo visiškai raudona nuo vado kraujo.Tik ten,kur buvo jo kūnas,a išliko balta juostelė Įniršę latviai su šia vėliava stojo į mūšį ir išvijo priešą.[1]
Latvijos vėliava – Už legendų ribų Latvijos vėliava pirmą kartą paminėta rimuotoje kronikoje – 13. pabaigoje iš Cėsių ir Rygos atvyko kareivių grupė su raudona vėliava su balta juostele viduryje. „Ta Latvijos vėliava yra tikra“, – rašoma kronikoje.
Pirmosios vėliavos taip pat buvo sukurtos remiantis „Rymo kronika“. Pavyzdžiui, Latvijos vėliava, kuri buvo išsiuvinėta 1916 m. Vėliavos idėjos autorius – mokytojas Jānis Lapiņš. Vėliavą pagamino jo žmona Marianna Lapiņa, Valmieros vaikų prieglaudos mokytoja. Ši vėliava papildyta – saule, kuri primena šaulių ženklą.[2]
Pirmą kartą raudona-balta-raudona vėliava buvo iškelta Valmieroje 1917 m. kovą virš vietos latvių asociacijos pastato per Vidžemės žemės susirinkimą. Tolesnis šios vėliavos likimas legendinis. 1917 m. vaikų namai, kuriuose dirba Marianna Lapiņa, evakuojami iš Valmieros į Kazanę. Vėliavos siuvėja taip pat eina su savo kūryba, netrukus po Jāņo Lapinio. XX–3 dešimtmetyje vėliava buvo saugoma Lapinių šeimos, vėliau, sovietmečiu, buvo kruopščiai slepiama. Vokiečių okupacijos metais Marianna su dukra kartu su gamykla, kurioje dirbo, evakavosi į Vokietiją, kur po drabužiais nešė jos vėliavą, susuktą kaip mažą nosinę. Po karo abu su vėliava grįžo į Latviją, tačiau ją teko slėpti ilgus metus. 1997 metais Marianos ir Jānio Lapiņu dukra Lija Poga šią vėliavą, kuriai tuo metu jau buvo daugiau nei 80 metų, padovanojo Cėsių muziejui.[6]
Spustelėkite čia, jei norite įsigyti Latvijos vėliavą
Latvijos vėliava – raudona-balta-raudona tapo vis populiaresnė – ją lankininkai naudojo Latgalos kongrese 1917 m. kasmetinėse demonstracijose. Tuo metu kiekvienas turėjo savo raudonos spalvos atspalvį, o juostelių proporcijos buvo skirtingos, o prie vėliavos kiekvienas pridėdavo ką tik šaudavo į galvą.
„Jau 1917 metais ant vėliavos buvo uždėta ne tik saulė, bet ir širdelė, kardas, įvairūs užrašai. Tačiau vyravo nuomonė, kad vėliava turi būti paprasta, be įvairių simbolių“, – sakė Cėsų istorijos ir meno muziejaus istorikas Tālis Vigo Pumpuriņš.
Kokia turi būti Latvijos vėliava, pirmą kartą įstatyme buvo nurodyta 1921 m. 2008 m. – „Tuo metu pranešėjas buvo Marģersas Skujenieksas, o apie vėliavą jis sakė – ji jau žinoma iš Atskaņų kronikos, o per nepriklausomybės karus buvo plačiai naudojama, o diskusijų visiškai nebuvo“, sakė Tālis Vigo Pumpuriņš.
Sovietų okupacijos metais raudonos ir baltos vėliavos su tremtiniais persikėlė į užsienį, o likusios Latvijoje buvo kažkur paslėptos. Tačiau jau 1988 m. 2008 m. LPSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo dekretu raudona ir balta vėliava Latvijoje pradeda atgauti savo vietą ir vaidmenį. [2]
1918. 18 metų Lapkritis taip pat sukėlė chaosą naudojant raudoną ir baltą vėliavą. Iškart po nepriklausomybės paskelbimo prie namų ir demonstracijose atsirado visokių raudonų ir baltų vėliavų – iš skirtingų audinių, skirtingų proporcijų ir dydžių, apie raudoną spalvą visai nekalbant – tai galėjo būti rausvai rožinė, raudonai ruda, ar net kraujo rožinės spalvos. Po nepriklausomybės paskelbimo latviai iš karto panoro didžiuotis raudonai baltomis vėliavomis. Todėl kiekviena latvių siuvėja pagamino Latvijos vėliavą, kaip mokėjo ir su kuo galėjo. Viską apsunkino tai, kad karo nusiaubtose parduotuvėse dėl didelės paklausos pritrūko raudono audinio. Pasirodo, 1918 m pabaigoje viena didžiausią deficitą turėjusių prekių buvo raudonas audinys. [1]
1921 m. birželio 15 d. Steigiamasis Seimas priėmė Latvijos Respublikos vėliavos ir herbo įstatymą. Įstatymas nustatė spalvų proporcijas, tačiau nenurodė spalvų atspalvių, taip pat vėliavos matmenų.
Pirmą kartą vėliavos spalva aprašyta 1922 metų rugpjūčio 25 dieną Lietuvos Respublikos ministrų kabineto priimtuose nuostatuose. Teisinės vėliavos ilgio ir pločio proporcijos yra 2:1, o raudonos ir baltos spalvų proporcijos yra 2:1:2. Vėliavos spalvos atitinka Pantone spalvų skalės PANTONE 201C ir PANTONE White spalvas.[4]
Spustelėkite čia, jei norite įsigyti Latvijos vėliavą
Būtent Latvijos paskelbimo akto salės papuošimas raudona ir balta spalvomis paskatino mūsų spalvas tapti „Latvijos raudonuoju“ su balta juostele viduryje, kaip matyti iš Viļas Rīdzenieko nuotraukoje. [1]
Tačiau raudona ir balta vėliava turėjo konkurenciją. 20. pradžioje tarp Amerikoje gyvenančių latvių pamėgta tapo ne raudonai balta vėliava, o mėlynai žalia-auksinė.
Latvijos vėliava – buvo sukurta remiantis XIX amžiaus devintajame dešimtmetyje sukurtos studentų korporacijos „Lettonia“ vėliava, kuri tuo metu, kai latviai neturėjo savo vėliavos, laikinai tam tikru mastu tapo nacionaline. Ši vėliava gaunama iš raudonos ir baltos spalvų derinio. Iš pradžių Tērbato studentai latviai savo korporacijos spalvomis norėjo tik raudonos ir baltos spalvos, bet kadangi korporacijų tradicijos reikalavo, kad studentų sąjungos gamintų trijų spalvų vėliavas, po raudonos ir baltos, Latvijos studentai pažymėjo trečią spalvą. aukso geltonumo. Tačiau caro režimui tokia vėliava nepatiko, ypač jos revoliucinga raudona spalva. Tad latvių studentai paliko tik aukso geltoną spalvą, o raudoną pakeitė žalia, simbolizavusia Vidžemę ir Kuržemę, o baltą – mėlyna, kuri esą paimta iš senovinės Kuržemės vėliavos. Tačiau, kaip paaiškėjo, Latvijos latviams užjūrio tautiečių tradicija nepatiko. [5]
Spustelėkite čia, jei norite įsigyti Latvijos vėliavą
Latvijos vėliavos pakabinimo dienos
Kovo 25-oji – Komunistinio genocido aukų atminimo diena (gedulas)
Gegužės 1 d. – Darbo diena, Latvijos Steigiamosios seimos sušaukimo diena
Gegužės 4-oji – Latvijos Respublikos nepriklausomybės diena (1990 m.)
Birželio 14-oji – komunistinio genocido atminimo diena (gedulas)
Birželio 17-oji – Latvijos Respublikos okupacijos diena (gedulas)
Liepos 4-oji – Žydų genocido aukų atminimo diena (gedulas)
Rugpjūčio 21 d. – Konstitucinio įstatymo „Dėl Latvijos Respublikos valstybinio statuso“ priėmimo diena.
Lapkričio 11-oji – Lačplėšos diena
Lapkričio 18-oji – Latvijos Respublikos paskelbimo diena (1918 m.)
Pirmasis gruodžio sekmadienis – totalitarinio komunistinio režimo genocido, nukreipto prieš latvių tautą, aukų atminimo diena (gedulo forma) [4]
Spustelėkite čia, jei norite įsigyti Latvijos vėliavą
Latvijos vėliava – vėliavos naudojimas
Vėliavos naudojimo tvarka nustatyta siekiant parodyti jai deramą pagarbą. Tai yra visuotinai priimtos požiūrio sąlygos. Visose pasaulio šalyse su vėliava elgiamasi labai pagarbiai. Vėliava simbolizuoja žmones ir šalį. „Vėliava – tai simbolinė žinia, vertybės, su kuriomis tauta save sieja, pagal kurią ji pripažįstama visame pasaulyje“, – sakė Sintija Stiprė. „Istorija yra ne apie konkretų audeklo gabalą, o apie tai, kaip mes siejame su žmonių vertybėmis ir simboliais“.
Valstybinės vėliavos naudojimo principus nustato tiek Latvijos nacionalinės vėliavos įstatymas, tiek ministrų kabineto reglamentas Nr. 405 Latvijos valstybinės vėliavos įstatymo taikymo taisyklės. Tačiau yra ir nerašytų normų, kurių rekomenduojama laikytis.
1. Vėliava turi būti švari
Visada įsitikinkite, kad vėliava yra švari, nesuplyšusi ir nesugadinta vėjo. Balta vėliavos linija gali pasitarnauti kaip atskaitos taškas – jei ji nebėra balta, dėmėta ar pilka, vadinasi, vėliavą reikia keisti ar nuvalyti.
Jei vėliava naudojama kasdien, galite nusipirkti dvi vėliavas ir karts nuo karto jas pasikeisti – taip vėliava ilgiau išlaikys tinkamą išvaizdą. Perkant vėliavėlę iš sintetinės medžiagos, ji jau yra apdorota priemone, kuri atstumia nešvarumus. Tačiau jei vėliava valoma, pabaigoje ją galima pakartotinai apdoroti dėmes atbaidančia priemone. Jei audinys suplyšęs ir jį galima vientisai susiūti, galima naudoti tokią vėliavėlę. Įstatymai draudžia Latvijos vėliavą puošti auksiniais kutais ar užrašais ar kitaip papildyti. Jei vėliavą pasirašo sportininkas arba auksinėmis raidėmis išsiuvinėta „Dieve, palaimink Latviją“, tai nedraudžiama, tačiau tokia vėliava naudojama tik privačiose erdvėse, bet ne viešai ant vėliavos stiebo ar stiebo. Stebint proporcijas 2:1:2 ir specifinį spalvos kodą Pantone skalėje vėliavą galima pasiūti ir patiems.
2. Negerai, kad stiebas būtų tuščias
Tarptautinė vėliavos naudojimo praktika numato, kad nepriimta vėliavos stiebo laikyti tuščią. Taigi, jei vėliavos stiebas yra šalia pastato, jis turi būti iškeltas. Reikia pasirūpinti, kad stiebas būtų tiesus ir nepažeistas vizualiai. Jeigu nacionalinė vėliava kasdien naudojama visą parą ir nuolat stovi ant stiebo, reikėtų pasirūpinti, kad ji būtų apšviesta tamsiuoju paros metu. Jei nėra galimybės pasirūpinti apšvietimu, vėliavą reikia nuleisti saulei leidžiantis. Tas pats pasakytina ir apie vėliavas ant stiebo prie pastato. „Žinoma, jei kasdien tuščias stiebas arba neuždega vėliava, niekas už tai nenubaus, tačiau gera praktika būtų gerbti šią etiketo sąlygą“, – priduria Sintija Stiprė. Prie vėliavos, kuri naudojama prie stiebo, gedulo ir atminimo dienomis neprisegamas juodas kaspinas, o nuleidžiama iki pusės stiebo. Jei vėliava dar nebuvo iškelta ant stiebo, ji pakeliama iki stiebo viršaus, o po to nuleidžiama trečdaliu stiebo aukščio. Pasibaigus gedului, vėliava vėl pakeliama į stiebo viršų ir tik tada visiškai nuleidžiama.
3. Kasdieniniam naudojimui – vėliavinis vimpelas
Jei vėliavos pakėlimas kiekvieną rytą ir nuėmimas kiekvieną vakarą atrodo per daug laiko reikalaujantis arba tokios galimybės nėra, tačiau stiebas įrengtas prie namo, galima panaudoti vėliavos vimpelą – vėliavos spalvų trapecijos formos audinio juostelę. , bet nenaudokite jo ant vėliavos koto. Vėliavos vimpelas nėra apšviestas (tamsiu paros metu ant stiebo jis gali būti ir neapšviestas), be to, taip bus galima išsaugoti vėliavą, kuri ne taip greitai susidėvės. Tačiau šis vimpelas vėliavos nepakeičia – Latvijos nacionalinė vėliava turi būti naudojama įstatymų numatytų minėjimų ir švenčių dienomis. „Vėliavos vimpelio naudojimas kasdien, tačiau vėliava tik švenčių ir atminimo dienomis, pabrėžia ypatingą vėliavos statusą ir iškilmingumą“, – sakė Sintija Stiprė.
Jei vėliavos vimpelėlis ant stiebo stovi kiekvieną dieną, bet švenčių dienomis planuojama vėliavą naudoti ant pastato fasado, vimpelas turėtų būti nuleistas, tai nėra privalomas reikalavimas, bet geriau būti saikingam.
4. Su baltomis pirštinėmis rankose
Pastato fasade naudojamas arba stacionariai patalpoje pastatytas vėliavos stiebas turi būti baltos spalvos su dekoratyviniu antgaliu. Kita vertus, vėliavos stiebai, kurie nešiojami rankoje, turi būti pagaminti iš nedažytos medienos. „Nešiant vėliavos stiebą pageidautina mūvėti baltas pirštines. Tai turi simbolinę reikšmę – mano rankos švarios, nesuteptos, o vėliavą esu verta nešti“, – sako Sintija Stiprė.
5. Ar leidžiama naudoti kitos šalies vėliavą?
Taip pat prie gyvenamųjų pastatų leidžiama naudoti Europos Sąjungos ar kitos šalies vėliavą tiek kasdien, tiek švenčių dienomis. Pagrindinė sąlyga – vėliava būtų oficialiai patvirtinta ir jos naudojimas nebūtų draudžiamas įstatymu (įstatymo 11 str.). straipsnio pirmos dalies 5 p punktas: „Draudžiama naudoti buvusios SSRS, Latvijos TSR ir nacistinės Vokietijos vėliavas, herbus, himnus ir simbolius (taip pat stilizuota forma).“). Kitos šalies vėliava gali būti naudojama atskirai arba kartu su Latvijos valstybine vėliava. Svarbiausia, kad Latvijos vėliava būtų naudojama per valstybines šventes ir atminimo dienas. „Jei norime ypač pabrėžti valstybinę šventę ar atminimo dieną, galime nuimti kitų šalių vėliavas ir būtent tą dieną iškelti tik Latvijos vėliavą“, – sako Sintija Stiprė.
Jei kartu su Latvijos vėliava naudojama kitos šalies vėliava, vertikalus vėliavos kraštas arba plotis turi būti tokio pat dydžio kaip ir Latvijos vėliavos. Kiekvienos šalies vėliava turi skirtingas proporcijas. Jie neturi būti keičiami. Todėl vertikalus vėliavos kraštas naudojamas kaip pagrindinis atskaitos taškas. Tokios taisyklės priimtos siekiant parodyti vienodą pagarbą visoms vėliavoms. Jei naudosime platesnę ir didesnę vėliavą, jos statusas bus iškeltas ir aukštesnis, jei mažesnė ar siauresnė – ši vėliava bus niekinama. Gera praktika naudoti to paties tipo simbolius vienu metu, tai yra, jei tuo pačiu metu naudojame ir kitos šalies vėliavą, ant stiebo turi būti iškelta Latvijos vėliava, o ne vėliavos vimpelas. . Lygybės principas taip pat teigia, kad vėliavos audinys turi būti tos pačios medžiagos ir vienodo tankio.
Spustelėkite čia, jei norite įsigyti Latvijos vėliavą
Draudžiama naudoti Latvijos valstybinę vėliavą:
• prie avarinės būklės pastatų,
• kurio fasadas remontuojamas,
• kitose netinkamose vietose ir sąlygomis.
Nuorodos:
#1
2.https://www.lsm.lv/raksts/dzive–stils/vesture/valsts-simboli-karogs–pirmo-reizi-minets-13gadsimta.a300119/
3.https://www.la.lv/5-lietas-kas-jazina-ikvienam-par-valsts-koroga-lietosanu
4.https://lv.wikipedia.org/wiki/Latvijas_karogs
5. https://www.aprinkis.lv/index.php/atputa/4321-pieci-fakti-par-latvijas-karogu
6.https://www.celotajs.lv/lv/e/story/view/baltijas_cels/ff8081815756b18d01576bb4ca6600b5?0
